Jei galvojate, kad tik kažkokie ypatingi žmonės gali pakeisti savo gyvenimą ir daryti tai, ką sako širdis, tai negalvokite.
Aš buvau paprastas vaikas, tokia pati, kaip ir jūs. Gimiau Lietuvoje, kai ji dar buvo okupuota šalis. Užaugau Kaune ir be galo didžiavausi, kad esu kaunietė. Vaikystėje galvojau, kokie nelaimingi tie vaikai, kurie gimė ne Kaune. Tik išvažiavus studijuoti į kitą miestą supratau, kad tie „kiti“ net nežino, kad turi būti nelaimingi.
Vėliau didžiavausi, kad esu lietuvė. Didžiavausi „Dainuojančia revoliucija“, Baltijos keliu, išsikovota nepriklausomybe, lietuvių kalba, Laisve. Su laisvės džiaugsmu atėjo ir vargai – reikėjo sunkiai dirbti, atrasti profesiją, prasigyventi. Kai jau galėjome keliauti, pamačiau, kad ir kitose šalyse žmonės turi kuo didžiuotis. Savo kultūra, istorija, iškovota laisve, gyvenimo būdu. Kai kurių istorijos tokios, kad oho!
Paskui didžiavausi darbu tarptautinėje įmonėje. Galėjau keliauti, pažinti kitas šalis, tradicijas, kultūrą. Man visada buvo įdomūs žmonių santykiai, patiko klausytis istorijų. Ahh žmonės… kokie mes nuostabūs, galvojau. Tačiau su amžiumi atėjo vis daugiau žinių ir patyrimų, ypač man akis atvėrė Y.N Harari knyga „Sapiens“. Vieną gražią dieną, lyg dėlionei susidėjus, savo dideliam nusiminimui supratau, kad nėra kuo didžiuotis.
Supratau, kad žmogus – pats žiauriausias iš visų gyvūnų. Naikinantis viską – gamtą aplink save, gyvūnus ir galiausiai save.
Kurį laiką buvo nuoširdžiai gėda dėl visos žmonijos ir savęs taip pat. Ką mes pridarėme! Kaip rašė profesorius Y.N Harari, pasaulį pamažu ėmėme versti į didžiulį prekybos centrą, o kas už jo? Tik begaliniai šiukšlių kalnai.
Nebeliko laiko tikrai draugystei (ne Facebook draugystei, o tikrai), nebeatpažįstame savo jausmų, neturime sau laiko. Svarbiausia tapo rezultatai, efektyvumas, pelnas ir ką kiti pasakys.
Paskui pamažu… visai pamažu, medituojant ir atsipalaiduojant, gėdos ir beviltiškumo jausmas peraugo į atjautą. Sau. Artimiems. Paskui visiems kitiems. Atjauta pasuko į Meilę. Tikiu, kad tai pati stipriausia jėga. Nevertinanti. Neteisianti. Nelyginanti. Įkvepianti gyventi. Įkvepianti keistis. Būti geresniu.
Supratau, kad pokytį turiu pradėti nuo savęs. Nėra kito kelio. Manasis prasidėjo palikus prestižinį ofisą.
Iškeliavau į kitą pasaulio kraštą pabūti viena. Vėliau dirbau paprastus darbus, kurie teikė man tikrą pasitenkinimą. Prižiūrėjau vaikus Paryžiuje, valiau paplūdimius Mauricijuje, lydėjau turistus kelionėse. Iš indės išmokau daryti masažą ir supratau prisilietimo galią. Su meile kuriu lietuviškus sodus ir palieku kiekvienoj vietoj, kur tenka pagyventi. Piešiu, medituoju, skaitau, rašau, mokau.
Nuolat atrandu naujų dalykų, kurių noriu išmokti, o ką išmokstu – dalinuosi. Taip, dalintis man labiausiai patinka. Pasidalintas darbas prasmingesnis, žinios tvirtesnės, o džiaugsmas didesnis.