Kas ta Didi Drąsa?
Brene Brown, šios knygos autorė atsako – gyventi iš visos širdies. Ji paėmė šią frazę iš T. Ruzvelto kalbos, pasakytos 1910m. Sorbonoje, Paryžiuje. Necituosiu visos, tik esmę:
Pagarbos nusipelno ne kritikas nurodantis tavo klaidas. Pagarbos nusipelno bandantis, klystantis, tas kuriam nepavyksta, nes nėra bandymų be klaidų ir trūkumų. Pagarbos nusipelno tas, kuris siekia žygdarbių, kuriam pažįstamas entuziazmas ir pasišventimas. O jei jam nepasiseks, tai bus bent išdrįsęs.
Autorė kviečia neeikvoti savo energijos stengiantis išvengti nemalonių situacijų, atviro grįžtamojo ryšio, pažeminimo ar įskaudinimo. Bėgdami nuo jų neleidžiame sau užaugti. Šioje knygoje B. Brown kalba apie pažeidžiamumą ir gėdą. Perskaičiusi pajutau, kad tikrai noriu būti tokia drąsi.
Mane įkvėpė šios Brene Brown mintys:
- Mitas, kad viską galiu padaryti pati ar pats. Pagalbos prašyti normalu!
- Kai sugėstate, kalbėkite su savimi kaip su mylimu žmogumi, kurį norite paguosti krizės metu. Būkite sau malonus ir švelnus.
- Kaip būti geru vadovu? Laikykitės tų pačių vertybių, kurias skelbiate. Jei ne – žmonės atsiribos ir taps abejingi.
- Didžiausia kūrybiškumo ir inovatyvumo kliūtis – nesėkmės baimė ir baimė būti išjuoktam.. Jei organizacijoje su tuo nedirbama – inovacijų nebus.
- Lyderių darbas – ugdyti drąsą patirti sunkumus, diskomfortą priimti kaip neatsiejamą tobulėjimo dalį. „Jei jaučiatės patogiai, aš jūsų nemokau ir jūs nesimokote. Tai sudėtinga, tačiau tai proceso dalis“
- Nėra nei vieno žmogaus, kuris gali būti atviras grįžtamajam ryšiui, kai yra puolamas.
- Jei nesame pasirengę paprašyti grįžtamojo ryšio ir jį priimti, tai negalime jo duoti.
- Kokie mes esame ir kaip sugebame sutarti su savo aplinka turės didesnę įtaką vaikų auklėjimui, nei visos žinios apie tėvystę.
Taip pat rekomenduoju paieškoti jos pasisakymų internete.
Pavyzdžiui TED talk (su LT subtitrais):