Kodėl verta perskaityti šią knygą?
– įsitikinsime, kad net daugiau nei prieš du tūkstančius (!) metų buvo labai išmintingų žmonių, iš kurių galime pasimokyti ir šiandien
– dar kartą pasitvirtinsime, kad, išskyrus išorinius, materialius, dalykus pasaulis nelabai pasikeitė
– skaityti lengva: patarimai paprasti, naudingi ir lengvai pritaikomi kasdieniniame gyvenime.
Mane labiausiai sužavėjo stoikų požiūris į senatvę ir mirtį:
dar nebuvau skaičius teksto, kuris prajuokintų ir paguostų labiau, nei kai kurios, šioje knygoje cituojamos, stoikų mintys.
Kaip jums patinka pavyzdžiui šios:
Sofoklis garbiame amžiuje paklaustas, ar vis dar gali mylėti moteris, atsako: „Su didžiausiu malonumu ištrūkau iš meilės, tarsi būčiau pabėgęs nuo žiauraus ir pašėlusio valdovo.“
„Kaip saldu, kai mus palieka pavargusios aistros!“ – sako Seneka,- senstant kūnui menksta „tik ydos ir visa, kas joms padeda, o siela tebėra gyva ir džiaugiasi, kad maža bendra turi su kūnu <…> ir didelę dalį naštos ji jau nusimetė “.
Musonijus Rufas ragina prisijaukinti stoicizmą jauname amžiuje: jo nuomone, tai geriausias būdas pasiruošti senatvei. Pasinaudojusieji šiuo patarimu metams bėgant greičiausiai neliūdės dėl prabėgusios jaunystės ir jos malonumų, silpstančio kūno, blogėjančios sveikatos, giminaičių atsainumo, nes „turės visam tam galingų priešnuodžių – savo paties protą ir išmintį“.
“Stoikų siekis – suprasti, kaip siela gali eiti visados lygiu ir sėkmingu žingsniu, būti sau maloninga, linksmai žvelgti į savo reikalus ir to džiaugsmo nepertraukti.
Stoikų siūloma siekti ramybė – ne ta, kurią patiriame išgėrę raminamųjų, t. y. ne visiško emocinio nejautrumo būsena. Tai būsena, kai nejaučiame pykčio, sielvarto, nerimo, baimės, o mūsų viduje vyrauja teigiamos emocijos, ypač džiaugsmas” – rašo autorius.
Kaip įtikinti save norėti to, ką jau turiu? Kas gi nuo mūsų visiškai priklauso? Kodėl verta įsivaizduoti bloga, ir net tai patirti?
Kaip reaguoti į įžeidimą? Ką daryti, kai liūdime ar pykstame? Kaip atsikratyti priklausomybės nuo kitų nuomonės?
Kuo naudinga ir kuo nenaudinga šlovė, turtai ir “amžina atmintis”?
Štai į šiuos klausimus radau sau atsakymus, linkiu ir jums to paties.