„Santykiai patys savaime gydo“
Remdamasis šia prielaida psichoterapeutas Ernestas, knygos „Melagis ant kušetės“ herojus, imasi eksperimento.
Jis nusprendžia nenagrinėti vaikystės istorijų, nekurti interpretacijų, o būti nuoširdžiame ir lygiaverčiame santykyje su pacientu.
Sakyti tiesą.
Kiekvienas, skaitydamas šią knygą, ras skirtingus dalykus. Visko joje yra.
Norėsite meilės istorijos – bus.
Vagystė ir detektyvas – bus.
Skyrybos, kerštas, intriga – bus ir tai.
Kam įdomu, kas vyksta psichologo kabinete, turės galimybę jame pabūti.
Laiminga pabaiga? Taip, bus ir laiminga pabaiga.
Man ši knyga buvo apie tai, kur nuveda nutylėjimas, interpretacijos, išsisukinėjimai ir atviras melas. Kad tiesa yra skaudi, nepatogi, nemaloni ir kartais baisi. Tačiau tiesa gydo ir išlaisvina.
Ar lengva pasirinkti tiesą? Mano nuomone, labai sunku. Esu parašiusi straipsnį apie melo teikiamą naudą ir drąsą gyventi tiesoje. Jis publikuotas žurnale „Psichologija Tau“. Galite jį paskaityti čia.
Tikriausiai ir jūs esate ne kartą susidūrę su dilema: sakyti ar nesakyti tiesą? Nutylėti ar atskleisti? Būti atviram ar nebūti…
Rašytojas I.D. Yalomas man visuomet bus pavyzdys: ir kaip rašyti, ir kaip dirbti su klientais, ir kaip nemeluoti pačiam sau… Skaičiau, ir ne vieną kartą, visas jo knygas, išleistas lietuvių kalbą.
Kas domisi darbu su grupe, rekomenduočiau „Gydymas Šopenhaueriu“. Kam įdomu paskaityti apie psichoterapijos istoriją, – „Kai Nyčė verkė“. Kam svarbi mirties tema, – „Žiūrėti į saulę“ …
Prasmingo skaitymo!