Juoda ir balta
Kaip džiaugiuosi, kad dvi M.S.Pecko knygos išleistos lietuvių kalba. Nepramintuoju taku parašyta 1978m. o Melo žmonės 1983m. Atrodo lyg ir turėtų būti morališkai pasenusios, bet kur tau! Atrodo, kad skaitytum šių dienų aktualijas.
Tyčia ar netyčia taip gavosi, bet šių knygų viršelių balta ir juoda spalva simbolizuoja aprašomas temas.
Pirmoji – apie esmines, nekintamas vertybes. Tvirta, skaidri, pozityvi ir motyvuojanti. Ši knyga skatina pasitempti, įsivertinti savo elgesį ir prisiimti atsakomybę.
Antroji – atskleidžia tamsiąją žmogaus pusę. Tai knyga apie blogį šalia mūsų, tačiau tai ne mistika ir ne siaubo romanas, o moksliniais tyrimais ir tikrais pavyzdžiais paremtos įžvalgos.
“Nepramintuoju taku” mane sužavėjo jau pačiu pirmuoju sakiniu „Gyvenimas yra sunkus“. Dažnai jį panaudoju mokymuose. “Tačiau, – sako autorius, vos tik suprantame šia didžią tiesą – gyvenimas palengvėja”. Ačiū jam už tai!
Skaitydama šią knygą pasižymėjau :
- Gyvenimo esmė glūdi problemų pripažinimo ir jų sprendimo procese
- Pagrindinė priemonė problemoms spręsti yra drausmė, kurią sudaro: atsakomybės prisiėmimas, ištikimybė tiesai ir pusiausvyros laikymasis.
- Bet kuris žmogus, jei jis nėra protiškai atsilikęs, gali išspręsti visas savo problemas, jei skirs tam laiko.
- Aš galiu išspręsti problemą, kai pasakau „Tai yra mano problema ir man reikia ją spręsti“.
Štai puiki ištrauka. Autoriaus pokalbis su konsultuojamuoju seržantu, kuris turi problemų su gėrimu:
– Čia nėra ką veikti išskyrus gėrimą
– Ar jūs mėgstate skaityti?
– O, taip, žinoma, aš mėgstu skaityti.
– Tai kodėl vakarais neskaitote, užuot gėręs?
– Kareivinėse triukšminga..
– Kodėl tada neinate į skaityklą?
– Skaitykla per toli.
– Ar skaitykla toliau, nei baras?
– Na, nesu aš toks jau mėgėjas skaityti..
– Ar jūs mėgstate žvejoti?
– Žinoma, aš mėgstu žvejoti.
– Kodėl neinate žvejoti, užuot gėręs?
– Nes turiu visą dieną dirbti.
– Ar negalite žvejoti vakarais?
– Niekas čia vakare nežvejoja.
– Žvejoja. Yra keletas draugijų. Norite, kad padėčiau su jomis susisiekti?
– Na, iš ties nesu toks didelis mėgėjas žvejoti.
– Suprantu, kad labiausiai jūs mėgstate gerti.
– Taip, ko gero taip.
– Bet girtavimas jums sukelia rūpesčių?
– Ši prakeikta sala kiekvieną priverstų gerti!
Nenusigąskit, ši knyga ne vien tik apie problemas. Sužinosite ir kaip pusiausvyrą išlaikyti, ir ką daryti su pykčiu. O apie meilę koks nuostabus skyrius! Ir apie klausymąsi. Ir apie dėmesį…
“Melo žmonės” knygai esu dėkinga už palengvintą gyvenimą. Iki jos aš galvojau, kad jei susiduriu su sudėtingu žmogumi, tai mano problema. Jei nesugebu su kažkuo palaikyti darnaus santykio – tai mano problema. Pasirodo – nebūtinai. Deja, yra žmonių, kurie yra blogi. Kad ir kaip nemoksliškai tai skambėtų. Tačiau autorius labai atsakingai ir pagrįstai dėsto savo įžvalgas. Tik negalvokite, kad tokių žmonių gausybė. Ne. Aš pati tik vieną tokį per visą gyvenimą esu sutikusi. Ir taip palengvėjo, kad tai ne mano bėda.
Gal ir jums palengvės susipažinus su situacijomis ir įžvalgomis. Nebereikės kiekvienoje situacijoje kaltinti savęs. Palikime vietos kitokiam sprendimui ir kitokiai nuomonei.
Štai ką sužinojau apie tikrąjį blogį:
- Tai ne nuodėmių darymas, o atsisakymas jas pripažinti.
- Blogiečiams būdingas ieškojimas, ką apkaltinti,
- Didžiulis noras atrodyti „geru“, tačiau keistis – jokiu būdu ne!
Tikrą blogį neišvengiamai lydi melas, turbūt todėl ir knyga taip pavadinta.
Ir baltoje, ir juodoje knygose aprašomi tikri žmonės, tikros istorijos iš autoriaus praktikos. Labai lengva ir labai įdomu skaityti.