Perskaičius šią knygą supratau, kad baimė yra neatskiriama mūsų egzistencijos dalis.
Tai nereiškia, kad visi gyvename nuolat bijodami, ne! Tačiau baimė visada šalia ir iškyla atitinkamai susiklosčius vidinėms ar išorinėms aplinkybėms.
Šios knygos autorius pagal vyraujančią baimę išskyrė keturis asmenybių tipus, arba, tiksliau būtų pasakyti, keturis skirtingus gyvenimo būdus: šizoidišką, depresišką, suvaržytą ir isterišką.
Atpažinus savo asmenybės tipą ir pagrindinę baimę gal būt bus lengviau ją išgyventi, o taip pat lengviau suprasti kitų žmonių baimes.
Kiekvienam iš mūsų būdinga kokia nors atsidavimo baimė: atsiduodami tampame pažeidžiami ir šiek tiek atsisakome savasties.
Kiekvienas iš mūsų susiduria su individuacijos baime: kuo daugiau tampame savimi, tuo vienišesni jaučiamės.
Kiekvienas savaip susiduria su pokyčių baime ir galiausiai kiekvienas mūsų susiduria su būtinybės baime, kuri veda į neišvengiamą pabaigą.
Didžiųjų egzistencinių baimių, kurios yra tokios svarbios mūsų vystymuisi ir brandai, išvengti negalime. Bandydami išsilenkti jų sumokame daugeliu mažų, banalių baimių.
Tikėjimas, kad jog galime gyventi be baimės yra tik iliuzija. Mes tegalime bandyti atskleisti priešingas jai jėgas: drąsą, pasitikėjimą, pažinimą, galią, viltį, nuolankumą, tikėjimą ir meilę. Visa tai gali padėti sutikti su baimės buvimu, įsigilinti į ją, vis iš naujo ją įveikti. Į metodus, žadančius laisvę nuo baimės, kokie jie būtų, turėtume žvelgti skeptiškai; jie neatitinka žmogiškosios būties tikrovės ir sukelia iliuzinius lūkesčius.