Kažkur buvau skaičiusi: jei žmogus nežino bent 3000 metų istorijos, jis klaidžioja tamsybėse. Nežinau, kaip jūs bet aš tai tikrai tamsybėse klaidžiojau. Kur ten trijų tūkstančių! Trijų šimtų metų istorijos nežinau. Ir, tiesą sakant, niekada nebuvo įdomu.
Kad ir kiek bandžiau prisiversti save pamėgti istoriją, nepavyko. Gal dėl to, kad mokykloje teko mokytis nuobodžios Tarybų Sąjungos istorijos. O kai jau galėjome laisvai domėtis Lietuvos istorija, knygos, kurios tuo metu pateko į rankas, buvo tokios nuobodžios, kad po kelių puslapių eidavau arba miegoti, arba pavalgyti.
Taigi, ir iš „Sapiens“ nieko nesitikėjau. Jau vien nuo žodžio „istorija“ mane miegas suima. Ir ką gi? Buvau visiškai neteisi. Visiškai! Vis dar negaliu patikėti, kad gali būti taip įdomu skaityti negrožinę, istorinę knygą.
Mėgavausi netradicinėmis įžvalgomis, plačiu požiūriu ir tiesiogiai ar netiesiogiai keliamais klausimais. Tikra atgaiva, kai autorius nuoširdžiai pripažįsta, kad kai kurių atsakymų mokslas tiesiog neturi… O kur dar tolerancija, pagarba skaitytojui, savo nuomonės pateikimas neįžeidžiant… oho! Susižavėjau ir šiuo autoriumi, ir šia knyga.
Ar žinote, kad žmonės milijonus metų buvo tik nereikšmingi vidurinės mitybos grandies gyvūnai ir staiga, prieš 100 000 metų šoktelėjo į patį viršų. Ir vietoj to, kad būtume orūs ir didingi kaip kokie liūtai, elgiamės kaip bananų respublikos diktatoriai. Homo sapiens sunaikino kitas žmonių rūšis ir toliau sėkmingai naikina viską aplink save..
Ar pagalvojote kada nors, kad žmogus ėmė valdyti pasaulį tik todėl, kad sugeba bendrauti ir bendradarbiauti su begale nepažįstamųjų? Tuo tarpu gyvūnai – tik su individais, kuriuos artimai pažįsta. Man ši žinutė suteikė motyvacijos dar kartą įvertinti komunikacijos svarbą.
Ar galite įsivaizduoti, kad žmonių kalba vystėsi labiausiai dėl poreikio plepėti ir skleisti paskalas? Kad neužteko žinoti, kur ganosi bizonai, reikėjo žinoti, kas su kuo miega, kas ko nekenčia, kuris sąžiningas, o kuris ne? Tai gal neverta kovoti su tuo organizacijose? Žurnalai ir straipsniai apie kitus žmonės visada bus populiarūs, o paparacių darbas – pelningas?
Ar pagalvojote, kad mes gyvename dvilypėje tikrovėje – tikroje ir įsivaizduotoje? Tikra, kurioje egzistuoja per mišką sėlinantis liūtas, o įsivaizduotoji – kad mūsų gentį saugo liūto dvasia? Pagalvokite apie šiandieną – pinigai, akcinės bendrovės, žmonių teisės, valstybių sienos – tikra ar įsivaizduota?
Tai tik maža dalelė šios nuostabios knygos perlų – palieku jus skaityti ir atrasti daugiau.